Pienininkystė – pirmaujanti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės šaka, kurios dalis bendrojoje Lietuvos žemės ūkio produkcijoje sudaro apie 20 procentų.

Pieno ūkio savininkui tenka spręsti nemažai uždavinių: pašarų ruošimas, tinkamas jų padavimas gyvuliui, optimalių zoohigieninių sąlygų užtikrinimas, melžimo įrangos priežiūra ir naudojimas bei daugybė kitų darbų, kurių optimizavimui tenka priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tačiau šie ar kitokie uždaviniai keliami ir mėsinių galvijų ūkiuose, todėl gyvulininkystės specialistų žinios reikalingos ir mėsinių galvijų ūkyje.

Labai svarbu tinkamai pasirinkti vienokį ar kitokį gyvulių laikymo būdą, užtikrinti gerą mikroklimatą tvarte, pasirinkti geros kokybės prekes, skirtas gyvulininkystei.

Ne visuomet viskas einasi puikiai ir ūkyje pasitaiko problemų, kurių sprendime reikalingos veterinarinės ir vadybos žinios bei patyrimas. Todėl svarbu laiku numatyti ūkio valdymo kritinius taškus, kurie gali neigiamai veikti į gyvulio sveikatingumą, o tuo pačiu pareikalauti išlaidų. Tai gali būti ir pašarų ruošimas, ir zoohigieninės sąlygos, ir melžimo technologija ar naudojamos eksploatacinės medžiagos.

Mūsų tikslas – identifikuoti ūkio kritinius taškus, padėti rasti optimalų problemų sprendimą ir bendradarbiauti siekiant geresnių veiklos rezultatų.

Esant aukštam gyvulių produktyvumui dažnai pasireiškia karvių reprodukcijos sutrikimai, sutrinka ruja bei apsivaisinimas, todėl kartais nebepakanka laukti, kada pasireiškia ruja, o reikia imtis atitinkamų priemonių naudojant veterinarinius preparatus. Vėliau rekomenduotina kuo anksčiau nustatyti veršingumą, išvengiant laiko ir ekonominių nuostolių. Naudojant ultragarsinį tyrimą karvėms ir telyčioms veršingumas diagnozuojamas nuo 28 dienos po sėklinimo. Šis tyrimas gali būti naudojamas ir esant funkciniams gimdos bei kiaušidžių sutrikimams, kuomet identifikuojami net smulkiausi dariniai bei nustatoma jų struktūra.

Esant karvių ir telyčių rujos sutrikimams ne visuomet pakanka naudoti įprastines rujos skatinimo priemones, o reikia kompleksinių gydymo schemų, kurios dažniausiai būna individualios, t.y. schema paskiriama gyvuliui individualiai, atlikus rektinį ir/ar ultragarsinį tyrimą.

Esant neaiškumams dėl gyvulio raciono sudėties bei maisto medžiagų įsisavinamumo atliekamas kraujo biocheminis ir/ar morfologinis tyrimas, kuris suteikia reikiamos informacijos. Ūkio savininkas gauna ne tik tyrimo rezultatus, bet ir išsamų tyrimo rezultatų įvertinimą su rekomendacijomis.

Jei ūkyje yra problemų su pieno kokybe, dažnai pasireiškia mastitai, būtina išsiaiškinti mastito atsiradimo priežastis, ir jei šis susirgimas bakterinės kilmės – identifikuoti sukėlėją ir nustatyti jautrumą antimikrobinėms medžiagoms.

Laboratoriniai tyrimai atliekami specializuotose Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Veterinarijos akademijos laboratorijose.

Jei mastito atsiradimo priežastis nebakterinės kilmės, tuomet būtina atlikti tvarto aplinkos įvertinimą, melžėjų darbo kontrolę bei nustatyti kritinius taškus, rasti optimalų problemos sprendimo būdą.

Taip pat atliekamas melžimo įrangos plovimo efektyvumo įvertinimas esant padidėjusiam bendram bakteriniam užterštumui pieno aušintuve ar po melžimo įrangos serviso atlikimo bei profilaktiškai. Naudojant HyCheck™ analizatorių nustatomi įrangos plovimo efektyvumą patvirtinantys rodikliai.

Ūkyje naudojami ne tik ūkio pagaminti pašarai, bet ir įsigyjami pašarų papildai, mineraliniai, baltyminiai priedai. Dažnai pasitaiko atvejų kuomet produktas renkamas atsižvelgiant vien tik į kainą, patariame į kokius rodiklius atkreipti dėmesį, kokie produktai yra optimaliausi ūkyje bei kokias medžiagas reikėtų naudoti Jūsų pieno ūkyje.

Mūsų tikslas – savo žinias ir patirtį panaudoti Jūsų ūkyje ir tapti partneriu, bei rūpintis Jūsų ūkio prevencija.